La pogimdyvinė depresija Tai būklė, kuri paveikia daugelį moterų po gimdymo ir pasireiškia kaip didžiulių emocijų mišinys, galintis apsunkinti kasdienį gyvenimą ir santykius su kūdikiu. Ši sąlyga neturėtų būti ignoruojama, nes netinkamai gydoma ji gali trukti mėnesius ar net metus. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime causas, simptomai y gydymas veiksmingiau susidoroti su ir kovoti su pogimdyvine depresija.
Kas yra pogimdyminė depresija?
La pogimdyvinė depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris gali atsirasti netrukus po kūdikio gimimo. Nors gana įprasta patirti lengvą gestacinį bliuzą arba vadinamąjį "kūdikių bliuzas«, kuri išnyksta pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, kai kurioms moterims išsivysto sunkesnė depresija, kuri trunka ir turi įtakos jų gyvenimo kokybei.
Šis sutrikimas, kuris paveikia tarp a 10% ir 15% Motinoms tai pasireiškia nuolatine prislėgta nuotaika, dirglumu, verksmo priepuoliais, dideliu nuovargiu ir sunkumais užmezgant ryšį su kūdikiu. Sunkūs atvejai gali sukelti beviltiškumą, o tai gali sukelti minčių apie savęs žalojimą arba žalą kūdikiui.
Pogimdyminę depresiją galime suskirstyti į kelis lygius:
- Bliuzas po gimdymo arba kūdikio bliuzas: pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo ir paprastai nutrūksta per kelias savaites.
- Sunki pogimdyminė depresija: išlieka po pirmųjų savaičių ir reikalauja medicininės intervencijos.
- Pogimdyminė psichozė: Retas, bet sunkus sutrikimas, dėl kurio reikia nedelsiant gydyti ligoninėje.
Kokios yra pogimdyminės depresijos priežastys?
Pogimdyminės depresijos priežastys yra daugialypės ir skirtingos motinos skiriasi. Nėra vieno trigerio, bet dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinio rezultatas:
- Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygis labai sumažėja, o tai gali sukelti nuotaikos svyravimus. Be to, skydliaukė gali turėti įtakos bendrai motinos būklei, jei skydliaukės hormonų kiekis pastebimai sumažėja.
- Emocinis stresas: Naujagimių priežiūros naujovė ir atsakomybė, miego trūkumas ir abejonės dėl motinos sugebėjimų yra dažni emocinio streso, galinčio pabloginti nuotaiką, priežastis.
- Psichikos sveikatos istorija: Moterys, anksčiau sirgusios depresija, nerimu ar bipoliniu sutrikimu, yra labiau linkusios išsivystyti pogimdyminei depresijai.
- Aplinkos faktoriai: Finansiniai sunkumai, socialinės paramos trūkumas ar nepageidaujamas nėštumas padidina riziką susirgti tokio pobūdžio sutrikimais.
Be to, vienatvė, laiko sau stoka ir spaudimas prisiimti tobulos mamos vaidmenį gali prisidėti prie išsekimo ir beviltiškumo jausmo.
Kada jums reikia profesionalios pagalbos?
Normalu, kad po gimdymo jaučiatės priblokšti, tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei pirmąsias dvi savaites, labai svarbu kreiptis į specialistą. Kai kurie įspejamieji ženklai kurie rodo, kad reikia medicininės pagalbos, yra šie:
- Emocinio ryšio su kūdikiu trūkumas arba rimtos kūdikio priežiūros problemos.
- Mintys apie žalą sau ar kūdikiui.
- Sunku atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, tinkamai maitintis.
- Stiprus kaltės, bevertiškumo ar beviltiškumo jausmas.
Pogimdyminė depresija – tai ne charakterio silpnumas, o psichologinė būklė, reikalaujanti atitinkamos intervencijos strategijos. Parama a psichiatras ar psichologas Specializuojasi pogimdyminėje depresijoje, gali suteikti pagrindines priemones simptomams valdyti ir motinos bei jos šeimos aplinkos gerovei pagerinti.
Tėvo vaidmuo pogimdyminėje depresijoje
Tėvo ar partnerio palaikymas yra itin svarbus adaptacijos procese, kurį išgyvena mama. Tačiau svarbu pažymėti, kad tėvai taip pat gali patirti tėvo pogimdyminė depresija. Nors ir rečiau, tačiau tyrimai parodė, kad kai kuriems vyrams po vaiko gimimo pasireiškia depresijos simptomai, kurių charakteristikos yra panašios į moterų pogimdyminės depresijos simptomus.
Tėvas turi išlikti dėmesingas motinos emociniams poreikiams, teikti paramą nesumažindamas kančių. Frazės, pvz., „viskas gerai“ arba „greitai viskas pasitaisys“, gali būti nenaudingos, jei jų nelydi konkrečių paramos veiksmų, pvz., namų ruošos darbais ar kūdikio priežiūra.
Gerą paramos formą sudaro atviras bendravimas, kur pora gali išreikšti savo baimes ir sunkumus. Dialogo palaikymas yra labai svarbus norint kartu spręsti iššūkius, kuriuos kelia šeimos dinamikos pokyčiai.
Pogimdyminės depresijos gydymas
Gydymas priklausys nuo simptomų sunkumo laipsnio. Paprastai rekomenduojama a psichoterapijos, vaistų ir socialinės paramos derinys. Dažniausiai pasitaikančios parinktys:
- Kognityvinė-elgesio terapija: Šis terapinis metodas padeda mamoms nustatyti automatines neigiamas mintis ir siūlo strategijas, kaip jas pakeisti tikroviškesnėmis ir funkcionalesnėmis mintimis. Šis gydymas yra labai veiksmingas moterims, sergančioms vidutinio sunkumo ar sunkia pogimdymine depresija.
- Antidepresantai: Sunkesniais atvejais krūtimi maitinančioms motinoms gydytojai gali skirti saugių antidepresantų. Galimi keli variantai, pvz selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) dažniausiai naudojami.
- Palaikymo grupės: Dalijimasis patirtimi su kitomis mamomis, išgyvenančiomis panašius procesus, gali labai padėti sumažinti stresą ir normalizuoti izoliacijos jausmą.
Mes neturime pamiršti, kad labai ekstremaliais atvejais pogimdyminė psichozė, kuris pasireiškia maždaug 1 iš 1000 motinų. Dėl šios būklės reikia nedelsiant įsikišti į ligoninę, nes ji pasireiškia sunkiais simptomais, tokiais kaip haliucinacijos ar kliedesys. Gydymas orientuotas į motinos psichinės būklės stabilizavimą intensyviai derinant vaistus nuo psichozės ar net elektrokonvulsinę terapiją pačiais atspariausiais atvejais.
Patarimai, kaip susidoroti su depresija po gimdymo
Be medicininio gydymo, yra ir papildomų priemonių, kurios gali padėti motinoms įveikti pogimdyminę depresiją. Kai kurios iš šių strategijų yra šios:
- Pailsėkite, kai tik įmanoma: Perdegimas gali sustiprinti depresijos simptomus. Pasinaudojus momentais, kai kūdikis miega, kad pailsėtų, gali pasikeisti.
- Neizoliuokite savęs: Emocinė šeimos ir draugų parama yra labai svarbi. Naujos mamos turėtų nedvejodami prašyti pagalbos ir reikšti savo emocijas, nebijodamos būti pasmerktos.
- Atlikite vidutinę fizinę veiklą: Pasivaikščiojimas, net ir trumpas, gali padėti pagerinti nuotaiką.
- Pasikalbėkite su sveikatos priežiūros specialistais: Jei simptomai išlieka arba pablogėja, nedvejodami kreipkitės pagalbos į gydytojus ar terapeutus.
Mamos neturėtų jausti kaltės ar gėdos, jei po gimdymo patiria neigiamų jausmų. Svarbiausia drąsiai žvelgti į situaciją ir pripažinti, kad galima įveikti pogimdyminę depresiją ir susigrąžinti emocinę savijautą.
Jei simptomai pablogėja, būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Su tinkama pagalba galima įveikti pogimdyminę depresiją, o tiek mama, tiek kūdikis gali užmegzti visavertius ir sveikus santykius.