Daugelis motinų tai pabrėžia mūsų sūnus šaukia, užuot kalbėjęs. Tai normalu ankstyvoje vaikystėje. Tačiau mes turime jį stebėti, jei šie riksmai kvietė atkreipti dėmesį, jei galėtume aptikti kokių nors sutrikimų ar iškilus klausos problemai, kuri gali būti laikina.
Žemiau mes paaiškiname, kodėl daugelis berniukų ir mergaičių rėkia kalbėdami, priežastis, kurios gali būti, mes bandysime tai išanalizuoti ir pateikti jums keletas patarimų, kaip sumažinti balsą. Tačiau atminkite pagrindinę prielaidą: tai vaikai, o ne miniatiūriniai suaugusieji.
Keletas išankstinių klausimų, kodėl jūsų vaikas gali rėkti
Mes jau nustatėme, kad vaikai mąsto, jaučia ir veikia labai skirtingai nei suaugusieji. Ačiū Dievui! Negalime tikėtis, kad jie elgsis, mąstys ir jausis taip, kaip mes. Vaikai yra spontaniški, sprogstantys, laimingi, intensyvūs, jie linkę kalbėti daug ir aukštu tonu.
Turime priimti savo vaikus tokius, kokie jie yra, su savo temperamentu ir asmenybe. Tai, ką privalome ir galime padaryti, yra motinos modeliuoti ir moderuoti jų emocinę išraišką. Tam yra skirtingos medžiagos ir ištekliai kad gali tau pasitarnauti.
Jei nėra sutrikimo ar sunkumų, įprasta, kad jūsų vaikas rėkia kalbėdamas dėl to įprato turėti tokį balso toną, kuris yra didesnis nei įprasta. Galbūt prie to pripratote, nes namuose kalbate aukštu tonu, televizoriaus garsumu, triukšminga aplinka, tačiau tai taip pat gali būti dėl amžiaus ar poreikio pritraukti dėmesį. Apie visa tai pakalbėsime toliau.
Priežastys, kodėl vaikas rėkia kalbėdamas
Viena iš priežasčių, skatinanti vaiką kalbėti rėkiant, gali būti amžius. Ankstyvoje vaikystėje, iki 6 metų, vaikai nevaldo balso tono, kuriuo jie išreiškia save. Jie šaukia viskuo, kas patraukia jų dėmesį, gąsdina ar jaudina. Jau nuo 6 iki 12 metų jų išraiškos yra moduliuojamos, nors jose vis dar dominuoja akimirkos impulsyvumas.
Jei jūsų vaikas praleidžia daug valandų a mokykla, kurioje daug triukšmoPavyzdžiui, kadangi yra daug studentų, jis įpras kalbėti virš įprasto balso tono, kad būtų girdimas. Atminkite, kad tai daro ir jų draugai bei kolegos. Tas pats atsitinka, jei šeimoje naudojamas aukštas balso tonas.
Yra vaikų, kuriems to reikia sulaukti suaugusiųjų dėmesio kad jaustųsi mylimas. Norėdami atkreipti mūsų dėmesį ir kad mes jais rūpinamės, jie priima šį balso toną, todėl mes jiems pasakysime, kad jie nerėktų, ir tuo mes dar labiau sustipriname šį elgesį. Taip pat turėkime omenyje, kad tai gali būti vaško kamštis ausyje, kuris su peržiūra bus išspręstas.
Patarimai, kaip vaikui sumažinti balso toną
Vienas iš pirmųjų patarimų, kurį norime jums duoti, yra tas visą dėmesį sutelkite į tai, ką jūsų vaikas sako kalbėdamas. Nustok, ką darai, ir aktyviai klausykis jo. Tokiu būdu jis neras priežasčių šaukti ant tavęs. Norėdami sumažinti jo impulsyvumą, galime išmokyti jį gerbti posūkį kalbėti. Tai mes patys turime gerbti. Nenutraukite jo, kol jis kalba.
Jūsų vaikas gali rėkti kalbėdamas, reaguodamas į nemalonias emocijas, tokias kaip nusivylimas, pavydas, stresas. Supraskite, kad dėl savo amžiaus jie turi mažiau galimybių juos valdyti, todėl tai yra jų paleidimo būdas. Dirbk su juo kitų formų nukreipti šias energijas, bet nedraudęs jų reikšti. Žaiskite žaidimus, užsiėmimus ar pratimus, kurie jam padeda moduliuoti balso intensyvumą.
Nors atrodo akivaizdu, jei nenorite, kad vaikas kalbėdamas toliau šauktų, neatitinka jų riksmų daugiau riksmų. Nenaudinga sakyti, kad nerėk ant manęs! jei tai darysime pakeltu balso tonu. Niekas panašus į sąžinės tyrimą ir analizę, kaip galime tobulėti, kad mūsų namuose būtų ramu ir, žinoma, uždrausti bausmes ar žodinius grasinimus.